1. Pradžia
  2. /
  3. Garo brolija
  4. /
  5. Mobilios pirtys: asmeninė patirtis ir pastebėjimai

Mobilios pirtys: asmeninė patirtis ir pastebėjimai

Mobilios pirtys yra vienas iš pirčių tipų, užimančių nemažą rinkos dalį. Ne tik rinkos, bet ir viso to, ką galime pavadinti pirties kultūra. Kelios įžvalgos ir asmeninė patirtis.

Jei kalbame apie mobilią pirtį, turbūt vaizduotėje iškyla gan įprastas vaizdas – apvali pirtis, primenanti bačką ar kokią ant šono paverstą gigantišką “Coca-cola” skardinę. Kaip ir bačkų ar skardinių, taip ir tokio tipo pirčių būna įvairaus dydžio, kai kurios iš jų net turi priepirčius. Tokių garinių krosnys kūrenamos iš lauko arba priepirčio, kartais – pačioje garinėje. Krosnys būna nuolatinio veikimo (tiek dėl menamo patogumo, tiek dėl techninių parametrų), tad gan sudėtinga išvengti “buržuikės efekto”.

Kaip išsirinkti mobilią pirtį? Pasiūlymas tiek pardavėjams, tiek ir tiems, kas ieškote mobilios pirtelės, galimybė išbandyti pasirinktą variantą. Tam, kad būtų tinkamai įvertinta, ar konkretus pasirinkimas atitinka visus pirkėjo lūkesčius. Pardavėjui – tai neįkainuojama nauda, nes klientas gali pateikti išsamų grįžtamąjį ryšį. Taip mobilią pirtį galima ištobulinti, nes prekiauti “mobiliomis orkaitėmis” galima, tačiau nesiekime to su malonumu eiti į pirtį.

Kokybės paieškos

Mobilios pirties kaina be abejonės priklauso nuo daugybės kriterijų. Svarbu pirties dydis, medžiagos, techniniai parametrai, krosnis ir visi su pirties kūrenimu bei eksploatavimu susiję elementai, jų kokybė. Deja ilgą laiką “pirtis bačka” labiau priminė sodybos ar paežerės puošybos elementą. Skonio reikalas, bet juk svarbu ir funkcionalumas, svarbu geras garas, džiuginantis mikroklimatas, o visi šie aspektai turi būti įvertinami renkantis mobilią pirtį, vertinant jos kainą ir kokybę.

Į ką svarbu atkreipti dėmesį? Jei nesate visai “žalias” pirties svečias, įvertinkite praktinius aspektus, susijusius tiek su pirties iškūrenimu, tiek su procedūromis joje, pirties priežiūra ir kitais eksploatacijos ypatumais. Svaru atsakyti sau:

  • kaip dažnai planuojate lankytis šioje pirtelėje;
  • kiek vidutiniškai žmonių lankysis;
  • kokias procedūras planuojate atlikti;
  • kaip organizuosite mobilios pirties transportavimą.

Pusiau rimtai, pusiau juokais galiu pridurti dar ir vieną retorinį klausimą – kodėl sugalvojote įsigyti būtent mobilią pirtį? Daugiausiai įtarimų man kelia mobiliose pirtyse naudojamos krosnys. Tikrai ne iš piktos valios tie, kas gamina pirteles, viską padaro šabloniškai, daugiau dėmesio skiria estetikai, o kaip jau ten su tuo garu tai kitas klausimas.

Mobili pirtis man kažkodėl siejasi su greitu maistu. Nemirštame karts nuo karto jo suvalgydami, o ir kartais gyvenimo tempas prispiria. Tam tikra prasme tai darome “iš bėdos”. Su visa pagarba mobiliųjų pirčių mėgėjams, bet tokios tos patirtys, tarp kurių yra ir tikrai smagių ir jomis dalinuosi taip pat.

Įsimintinos mobilios pirtys

Tam tikra prasme dūminės pirties principai gali būti panaudojami įsirengiant vienkartinę ar lengvai išardomą pirtį, pavyzdžiui, miške, kur nors kalnuose ar prie ežero. Kaip ir visose  pirtyse – svarbiausia pirties krosnis. Šiuo atveju tai būtų akmenų krūva, po kuria kūrentųsi ugnis. Tiek tokios krūsnies, tiek ir kūrenimo procesas gali užtrukti, bet tai dalis malonumo. Įkaitinus akmenis reikia išvalyti žarijas ir pasirūpinti pirties namelio statybomis. Yra tekę girdėti, jog tam panaudojami jauni berželiai, o šaltuoju metų laiku gali būti surenčiamas karkasas, kuris apgaubiamas tuo, kas po ranka ir tuo, kas neims tirpti nuo garo. Na, tai toks senovinis variantas, juolab, kad pjauti berželius ir iš jų statyti tokią palapinę pirčiai ra mažų mažiausiai neekologiška. Gamtą reikia tausoti.

Todėl, kalbėdamas apie palapines, prisiminiau, jog į Pirties šventes Lietuvoje vieni pirmųjų mobiliąsias pirtis-palapines atsigabendavo svečiai iš Rusijos. Tai nedidelės pirtelės, kurios skirtos, pavyzdžiui, turistaujantiems, tiems, kas pirtį nori įsirengti vietose, kur neina atsigabenti didesnės pirtelės ant ratų. Prisiminiau, kad jos vadinasi “Mobiba” (matau, kad prekiauja ir lietuviai tik jau baisiai primityviai), o visiškai nesigilindamas internete radau vaizdo reportažą, kuriame galima matyti tokios mobilios pirties veikimo principus. Yra tekę bendrauti su pirtininkais, kurie į vieną iš “Pirties dienų” buvo atsivežę tokia “Mobibą” ir nors išbandyti jos neteko, bet tie žmonės tikrai turėjo supratimą apie garinės mikroklimatą, daug dėmesio skyrė vanojimui, tad tikėtina, jog jose užtenka tiek garo, tiek ir kvėpuoti yra kuo.

Šauniu mikroklimatu pasižymėjo ir mano draugų pirtininkų pirtis ant ratų, kurią jei valkiodavo su savo lengvuoju automobiliu. Laikui bėgant šis darbas tapo reikalaujantis per daug kantrybės ir vargo, tad namelis ant ratų buvo parduotas. Tačiau tikrai maloniai nustebino tiek jo dizainas, tiek ir krosnies dovanojamas garas. Tokias pirtis gamina vienas auksarankis Suvalkijoje, gerai pasiknaisiojęs rasčiau jo kontaktą, jei kam aktualu.

Dar vienas mobilios pirties tipas yra Vilnonė pirtis. Tai speciali jurtos tipo konstrukcija, kuomet pagaminamas medinis it konstruktorius surenkamas karkasas, o jis apdengiamas natūralia vilna bei specialią mebraną turinčiu audiniu, kuris leidžia cirkuliuoti orui, bet apsaugo statinį nuo drėgmės iš lauko. Teko garbės padėti suręsti tokią pirtelę vienos šventės metu, po to joje nakvoti, o kitą dieną šventės lankytojus kviesti pasišildyti. Tai vienas įstabesnių potyrių, o vilnonės pirties mikroklimatas tiesiog ypatingas. Tokios pirtys vis dažniau tampa kaip papildoma pramoga ir džiaugsmas sodybose, kurios kviečia pasimėgauti pirties garu. Nuoširdi rekomendacija išbandyti!

 

Meniu