Labai banalus, bet iki pat dūšios gelmių teisingas posakis yra tas, jog pirties krosnis yra pirties širdis. Šį kartą ji elektrinė Harvia Forte su žadeitu. Potyriai ir kelios mintys.
Trumpas pristatymas
Pažintis su atostogų namais “Scandivila” ir žaviais jų šeimininkais prasidėjo dar prieš pandemiją. Ant tvenkinio kranto pastatyta ramiu minimalizmu dvelkianti pirtis dar nebuvo tapusi sandėliuku, tačiau nei šeimininkai, nei sodybos svečiai labai į ją nesiveržė. Labai dažnas atvejis, kurį nulemia ne visada malonūs pojūčiai garinėje, kuriuos daugeliu atvejų nulemia ne kas kitas, o pirties krosnis. či ji buvo malkomis kūrenama ir iš pirmo žvilgsnio labai patogi. Bet nei viena metalinukė neįkaitina akmenų taip, kad šie dovanotų tikrai gerą garą.
Pabandėme, pakalbėjome, susipažinome su vant omis ir kitais pirtyje džiugesio teikiančiais dalykais (pilingai, eteriniai aliejai, įvairios procedūros) ir smagu, kad šeimininkai reikalavo kokybės. Jie buvo pasiruošę investuoti ir iš esamos pirtelės pasidaryti tikrai labai gerą pirtį – su geru garu, ne svilinančią, teikiančią džiaugsmo ir kūnui, ir sielai. Fantastika!
Aš pats pirmenybę teikiu arba meistrų statytoms plytinėms pirties krosnims, arba dūminėms pirtims (oh, well). Pirties pečius svarbu, o gerą rasti galima, tačiau reikia šiek tiek žinių ir nepasiduoti tai tėkmei, į kurią taip traukia įvairūs pirties prekių pardavėjai.
Kodėl elektrinė pirties krosnis?
Atsakymas paprastas – dėl to, kam ji ir buvo sukurta – dėl patogumo. Nors elektros energija šiandien (2022-ųjų rugsėjis) atrodo kaip itin deficitinė prekė ar net prabanga, tačiau atsinaujinantys šaltiniai ar net pasirinkti aukštos kokybės akmenys tikrai gali padėti nepatirti bankroto dėl elektros sąskaitų.
Iš asmeninės patirties, susijusios su vanojimo čempionatais ir parodomaisiais vanojimais per tuometes Pirties dienas Rumšiškėse, žinojau, kad Harvia gamina vieną tikrai dėmesio vertą elektrinę pirties krosnelę. Pavadinimą pasitikslinau pas gerb. Valdą Rimavičių, o šis be abejonės savo ruožtu davė ir daugiau šaunių patarimų šia tema. Tiek praktiniai, tiek teoriniai patarimai sugulė galvoje ir štai 2021–ųjų rudenį buvo pradėtas vykdyti “Scandivila” pirties atnaujinimas. Nors mano indėlis buvo tik patariamasis (gultų tobulinimo, senos pirties krosnies demontavimo ir Forte sumontavimo darbus bei ventiliacijos patobulinimą atliko Pirtele.lt meistrai), bet labai tikėjau, kad bus gerai. Tik kitą rudenį pagaliau turėjau garbės išbandyti patobulinimus ir… NUOSTABU!
Kas čia tokio?
Pagaliau ir šioje stilingoje pirtyje galima jaustis džiugiai. Dar patogesni ir vanojimui bei poilsiui pritaikyti gultai (žavi jų mobilumas, galimybės transformuoti, patogus valymas), patobulinta ventiliacija (dėl šios dar kol kas turiu įtarimų, bet reikia daugiau praktikos) ir žinoma – vaišingoji Harvia Forte, kurios viduje pusiau brangakmeniu tituluojamas žadeitas. Viršuje jis nušlifuotas – tam, kad šiek tiek atvėsusiais akmenimis vanduo tekėtų žemyn, o giliau – skaldytas. Krosnelė – galinga – net 9,0 kW (galingiausia rinkoje, nes dar būna 6 ir 4 kW).
Naujos kartos Harvia Forte valdymo pultelis yra padarytas atskirai nuo krosnelės korpuso. Jį patogiai įsirengėme garinėje po ranka pirtininkui. Tikrai patogu ir paprasta. Žavi tai, kad garinės turį įkaitina tik akmenys ir nuo jų sklindantis garas. Šis pirties pečius yra termoso tipo, tad šilumą dovanoja tik atidarius dangtį. Akmenis patartina pradėti šildyti jau iš vakaro, o budėjimo režimas palaiko 280 laipsnių įkaitimą. Tada atidarome dangtį ir per kokias 15-20 minučių patalpa pasidaro maloniai šilta. Aš dar pyliau kelis samtelius garui išgauti, žaidžiau su ventiliacija, bet svečiai atėjo į tik maloniai šiltą, o ne karštą garinę. To bijoti nereikia. Didžiausias nerimas, kai krosnis nėra mūrinė, visada kelia vėsa, prasidedanti ties pirties pečiaus viršumi žemyn. Gultus projektavome į tai atsižvelgdami, bet pirtininkaujant tas vėsumas tikrai juntamas. Bet vėliau situacija šiek tiek gerėja, o, kaip minėjau, dar ir ventiliaciją bus galima prisijaukinti (gal ir naivus, bet toks troškimas).
O garas iš krosnies šauna kaip iš patrankos (ech, tie militaristiniai terminai karo akivaizdoje). Jis fantastiškai lengvas, bet pakankamai karštas. Labai gerai bičiuliaujasi su vantomis, jų nedegina ir pakrutintas palubyje mielai leidžiasi ant šilumos ištroškusių kūnų. Žavu. Garo taupyti nereikia, krosnį reikia baldyti su pulteliu ir akmenų neatvėsinti (jiems priminti apie 300 laipsniukų…) bei šiek tiek padirbėti su dangčiu, nes tai, ar jis uždarytas, ar atviras, labai jaučiasi garinėje. Viskas išmokstama, o tokios pamokos tikrai mielos širdžiai. Dar pasakočiau ir pasakočiau, bet gal skirsiu atskirą įrašą, kai jau bus pažanga jaukinantis naują krosnį, o po pirmo bandymo – tik geriausi žodžiai Harvia meistrams už jų Forte! Gero visiems garo ir iki pasimatymo pirtyse.
i