Didelis džiaugsmas matyti ir jausti, kaip nedideliais, bet tvirtais žingsneliais žmonės grįžta į pirtį. Ne bet kokią – dūminę. Ji savo ruožtu mielai primena, kad geras garas svarbu!
Kamerinė pirtis
Dūminė pirtis d9minei pirčiai nelygu. Jei baltų pirtelių Lietuvoje surastum labai panašių tiek išplanavimo prasme, tiek ir su panašiomis krosnimis, tai juodųjų į vieną lentyną sudėti nepavyktų. Visada susimąstau, kiek dar Lietuvoje pirtelių, kurias jų savininkai sau metai iš metų kūrena pagal iš kartos į kartą perduodamą tradiciją. Kur geras garas, kur tiesiog – gera.Kai vieną dieną per savaitę pakvimpa tuo ypatingu dūmu, o ritualas yra kartu ir labai aiškus, ir gilus, nes kitaip nelabai įmanoma.
Šias mintis sudėlioti paskatino reportažas 15min.lt apie tai, kaip Karolio dūminę pirtį, kurią jis paveldėjo iš senelio, ir kurioje dūmeliu pakvimpa vis dažniau. Viešoje erdvėje taip pat teko girdėti apie atgaivintą senovinę pirtį Kernavėje. Fotografijose matyti žmonės kiek pažįstami, o apie pirtį tikrai nusimano puikiai, tad tikėtina, kad projektas vykęs, bet jis labai jau prastai randamas internetuose, nes išbandžiau įvairias kombinacijas ir… Štai vienas papildomas skaitinys šia tema, o jame matosi minėtos pirties fragmentai. Papildysiu, kai rasiu ką konkretesnio 🙂
Kaip ten bebūtų – dūminėje pirtyje tiesiog užburia geras garas. Svarbi visa aplinka ir mikroklimatas ir puikiai pamenu pirmąją savo pažintį su tikra pirtimi, kuri įvyko jau prieš daugiau nei 15 metų snieguotą žiemą Trakų apylinkėse. Tada džiazas buvo siejamas su viešbučiu (vadinosi Jazz Hotel), o dabar jau vadinasi vila. Jų pirtis transformacijas išgyveno, bet matau, kad vėl grįžo prie dūminės pirties idėjos. Sveikinimai. Labai įspūdingas pirties pastatas, garinė ypatinga. Ir šeimininkas. Labai džiaugiuosi turėjęs garbės ne kartą pasisvečiuoti D9minėje pirtyje Zervynų kaime ant Ūlos kranto. Artūro Svirnelio pirtis man ilgą laiką buvo, o širdyje ir liks, tarsi dūminių pirčių šventovė. Deja ji sudegė. Girdėjau, kad yra kita verta dėmesio, bet dar keliai į ją nenuvedė.
Viskas bus gerai
Viešojoje erdvėje ir pirtininkų bendruomenėje girdint ir matant dūminės pirties atgimimą kyla mintis, kad šitoje visuomenėje viskas bus gerai. Norisi tikėti, kad dūminė pirtis pačia savo esme išliks tuo gourmet reiškiniu. Kaip rankų darbo daiktai, kaip natūraliai gaminami gėrimai, kaip bičių medus – iš pievų, iš pievų…
Man žinoma, kad dūminėn pirtin kviečia Žukauskų šeima ir savo Vabalynėje mielai svečius lepina ypatingu garu. Arvydas ir Liuda dūminę kuria šalia savo baltosios ir čia tikra gėda-pelėda, nes taip ir neprisiruošiu nuvykti. Kvietė kokius 257 kartus… Beje, pelėda čia į temą, nes pirtis žaviai pavadinta „Apuoko gūžta“. Nors apuokas ir pelėda ne visai tas pats 🙂
Nuo ištakų, kiek pamenu, niekada nenutolo ir tikras pirties guru Rimas Kavaliauskas, o daug visko pirties tema jo portale. Dar, jei nieko labai nemaišau, tai ir Perkūnija renčia (jau turbūt ir kūrena, nes žinios kiek pasenę) dūminę. Jėga.
Tegul tai būna pildomas įrašas. Vardan tos. Dūminės pirties kultūros.